Greitai Kalėdos

Kazlas 3 jau penkti metai yra Mamedovos kaimynas, gyvenantis priešingoje gatvės pusėje nei Mamedova.
Jis jautė dvejopus jausmus gyvanašlei nuo tada, kai Siparis 3, penkiems metams be atostogų išvyko į Angliją kasti anglių.
Kazlas 3, stovėdamas prie lango, stebėjo Mamedovą, lesinančią žiemos sušaldytus paukščius.
Paukščiai buvo tiek sušalę, kad negalėjo judėti. Mamedova juos kilnojo, tarsi šachmatų figūrėles. Paukščiai baltais, snieguotais sparnais, stovėjo tik toje vietoje, kur moteris juos pastatydavo.
Jeigu moteris netyčia, keldama vieną paukštį prie kito, užkabindavo jį sparnu, pasigirsdavo tarsi varpelio tilindžiavimas tiksliai primenantis dviejų ledo gabalų susidūrimo skambesį.
Kitą penktadienį vėl tas pats šachmatų dėliojimas ant palangės.
Tik šį kartą Mamedova sušalusių paukščių prašė:
- jeigu jums nesunku, tai norėčiau Ferrari, galingo ir raudono. Kaip galvojat, mielieji?
Tik dabar Kazlas 3 atkreipė dėmesį į automobilį po Mamedovos langais. Tai buvo Porshe automobilis.
Kazlas 3 net pabalo, perbraukė sau per akis.
Giliai užsimerkė, kartodamas: „ Taip negali būti . Negali ir – gana“
Kada jis atsimerkė, po Mamedovos langais Porshe nebebuvo.
Po Mamedovos langais stovėjo raudonas Ferrari.
Kazlas 3 vėl užsimerkė ir atsimerkė, tikėdamasis, kad jam sapnuojasi arba į kairę akį įkrito ledinė snaigė.
Po Mamedovos langais Ferrari tebestovėjo.
Mamedovos langas užsidarė, palikdamas ant palangės sužalusius į ledą paukščių figūrėles.
Kazlas 3 sekė, kaip Mamedova išeina į kiemą.
Eina link automobilio. Durys neatsidaro.
Ji neturi raktelių.
Vėl prasiveria Mamedovos langas.
Paukščiams vėl skrieja duona, grūdai ir grietinė.
-  Raktelius duokit raktelius..., aš tau parodysiu,  - purto ledinę paukščio figūrą Mamedova.
Kazlas 3 fotografuoja, kaip Mamedova purto paukštį, grasina jį paleisti žemyn iš savo trečio aukšto.
Paukštis suskamba, tupiasi  ir tarsi dėtu kiaušinį purptelį automobilio raktelius.


Miesto tarybos posėdyje Kazlas 3, iškėlė klausimą: ar paukščiai yra miesto dalis?
Jam pritarė dauguma.
Kitą dieną jis išdrįso paklausti: kaip mes apdovanosime tuos, kurie prižiūri paukščius?
Visokių pasiūlymų buvo: priimti į darbą paukščių gaudytojus, užsakyti spaudoje straipsnius apie paukščių naudą mieste, skelbti foto konkursą „ aš ir mano paukštis“,
Liepti surinkti visus mieste sušalusius paukščius.
- O aš už tai, kad moteris globoja miesto paukščius – atiduosiu save. Pasiūlysiu jai savo širdį ir ranką.
- Beprotis
- Patriotas? Greičiau mergininkas
- O merga graži?
- Durnelis argi dėl tokio mažo biudžeto miesto reikia taip aukotis?

Vestuves savivaldybė kėlė rotušėje. Stalai su ikrais, užsienio korpusas,  simfoninis, blizganti Mičiurininko nuotrauka, girtas eDiscovery korespondentas.
Kazlas 3 ir Mamedova su nepakartojamu malonumu rūkė rotušės prieigose, pasislėpę nuo vestuvinio  šurmulio.
Pirmasis Siparį 3 pamatė Kazlas 3.
Jis tik šyptelėjo.
Siparis 3 priėjo prie Kazlo išsvajoto Ferrari, pakštelėjo signalizaciją ir besikeikdamas: „ Kas nuvarė mano mašiną? Po velnių. “, nuvažiavo snieguotomis gatvėmis.
Kazlas 3 šaukdamas: Ai, ai, nubėgo paskui automobilį.
Mamedova atvirai juokėsi.

Kazlas 3 prabudo. Už lango tyliai skraidė snaigės.
Priešais lange jam mojavo Mamedova.
Po jos langais jokio automobilio nebuvo.
Nebuvo vestuvių ir Sipario 3 – nebuvo.
Kazlas 3 pajuto, kad nori kažko saldaus, vadinasi greitai Kalėdos.