sako, ten jiems vieta

Kai lietus apkabina naktis,
o aš tave
sapnuose
vejuosi
nebylų šešėlį
vis regiu paryčiais
ir debesys pakibę
lėtai krutina
galvas
kelias žiedai
pavasarį
kurkia varlės
plyšta dangus
ir saulė pabyra
ant žemės
man nieko ne gaila.
Pavasariais užsidega pievos
raudonom aguonom
grakščiai praslenka
aušros
virš manęs
virš tavęs.
Kartais noris sakyti,
virš mūsų,
pamiršau kaip atrodo
rankos,
tvirtai susikibę.
Tavo akys liejas
į jūrą.