O zyle, atskridus žiemoti

Ar manot, kad lengva
Matyti paveikslus, sukruvintos žemės?

Pakanka ištarti jos vardą,
kai brolį prieš brolį
Į mūšį išėjus ir savo šalelėj regiu.
Nebūna gerai, kai plakatais skanduoja,
Kai akys be druskos,
Širdy neprabyla bažnyčios giedoti.

Dega žvakės...
Šešėliai išaušt su diena neišmoksta.
Ukraina, peizažais išdegini sielą.
Netikėsiu aš laisve
Suluošintų tavo kovoj,
Netikėsiu gėlėm, padabinusiom mirtį,
Kol brolį prieš  brolį
Į mūšį išėjus regėsiu,
Kai niekas nenori numirti.

Atrodo, kad net iš namų man išeiti nereikia,
Atrodo, parimęs į lopšį regiu,
Kaip sudega kryžiai, apanka bažnyčios,
Kaip kelias lavonai
Iš mano vaikystės sapnų,
Net jeigu be rankų, be kojų,
Net jei  be — galvų,
Ir įniršį brolio prieš brolį
Žegnoja krauju.

Ar manot, kad  lengva kilnoti
Sukruvintos žemės lemtis?
----------------------------------------
O zyle, atskridus žiemoti į mano krūtinę,
Nebūk patikli.