Sniego Senio lipdymas

Ridinėja trys vaikučiai
Sniego kamuolius lipnius,
- Kas čia bus? – jų tėtis klausia,
O pats šypsos pro ūsus.

- Oi, tėveli, pamatysi!
Tik kol kas dar nežiūrėk...
- Mes juk lipdom Sniego Senį! -
Juokias Paulius, ir iš ties -

Jau trys kamuoliai sušoko
Viens ant kito statmenai,
Tik tas trečias, kurs aukščiausias,
Pats didžiausias. - A ja jai!

Negi Senis – akrobatas?
Stovi ant galvos tvirtai,
Tai kodėl ta morka styro,
Įkišta sterblėn kreivai? -

Tėtis nieko nesupranta,
Nors pats prunkštauja delnan,
- Oi, tėveli, tu lyg mažas
Klausinėji: kas, kaip, kam!

Mūsų senis juk protingas,
Todėl didelė galva,
Štai ir skrybėlė jam tinka,
Nors truputį per maža.

Ko dar trūksta Sniego Seniui?
Aišku – šypsenos plačios:))
Ir dar šaliką užrišim -
Reikia saugot nuo pūgos!

Dar ir šluotą reik įduoti
Sniego seniui į rankas,
Kad nuo žvirblių apsigintų,
Kai šie puls jo nosį lest.

Stovi Sniego Senis, šypsos –
Jam smagu būry vaikų:
- Tik eglutę dar papuoškit
Per Kalėdas prie namų.