Kai Mėnulis pakils
Aukštai danguje
Nušvies auksinių
Žvaigždžių taką.
Kai nuo miegančių Medžių
nukris margi Lapai
Pasirodys Baltapūkė
Ledu Žerianti FĖJA.
Ar girdi,
Jos elegantiškus žingsnius?
Ar jauti,
Jos šaltų Lūpų prisilietimą?
Ar matai, kaip dreba gyvieji?
Ne, tai ne nuo žvarbaus Šalčio,
O iš DŽIAUGSMO,
Kad ji pagaliau atėjo.