Meluoti nesutarta, bet vis tiek
man meluoji,
kol moterys ir ruduo dažo plaukus,
kol priekaištai it žolė po kojomis
pinasi, man meluoji,
kada nesugalvoji nieko gero,
kada batus pilnus rudens prisėmęs
tu pareini,
ir volungės prieš lietų derėtis
nepaliauja, man meluoji.
Ir mūsų laimė dairosi kažkur,
vis panašesnė į perdegusią lemputę,
sakyk, ar pasikeisim mes,
jei nekalbėsime penkias dienas?
O tu juokies: pakaks penkių minučių!
-----------------------------------------------
Man vėl meluoji!
Kartais neišvengiam ir švento melo, bet šis eilėraštis ne apie tai. Patiko rimas, mintis išstudijuot melą ir tą laimę , kuri dairosi kažkur manęs nesušildė. Kartais pasiilgstu patoso.
Rudens spalvos gražesnės, nei moterų dažytų plaukų ar lūpdažių :P Reiškias, sveikinimai papuolus tarp savaitės geriausiųjų. Būna, parašai kokį vieną per pusmetį ir iškart geras...pasitikrini ar talentas nepragertas ir vėl ramu...:)
O lemputė dar šilta - toks atlaidus melagystėms stiliukas :) Man patiko - 4 ( Šiaip apie "elektriką" - yra toks loginis uždavinukas fizikams :) - trys jungikliai , už sienos trys jais įjungiamos lemputės, reikia tais jungikliais pamanipuliuoti ir, nuėjus už sienos pasakyti, kuris kurią lemputę įjungia) - 4
Puikiai suprantamas, gerai išreikštas, nuoširdus. Negaliu kibti, nes maloniai man skaitėsi, tik... biškelį nugrimzdau į praeitį, bet tai jau ir gerai, kad skaitytojas turi ką rasti ir sau.