Iš nakties ir tylos
kartais ima ir atskrenda garsas
lyg skambėtų varpeliai
lygtai daug kanopėlių mažų
per lietaus nutaškytą palangę keliautų
aš užmerkiu aki
man įkvėpti baisu
nes bijau išbaidyti
juk tai mano baltųjų avelių banda
jos kramsnoja geltonas sapnų ramunes
kartais išburia myli – nemyli
kartais nuklysta
aš skaičiuoju, šaukiu
o jos nesiklauso ir vaikšto sapnų pakraščiais
praganysiu, negrįš
neužmigsiu daugiau niekada
nors nakties palubėj
skraido miego šilkiniai pūkai
nepasieksiu
pirštukai kaulėti, trumpi
tik paglostyti šiltą kailiuką galiu
kai užmerkiu akis.