Užtemo žemiški džiaugsmai,
Naktis atslinko per anksti,
Už lango griežia vėjo smuikas
O skausmas netelpa širdy.
Dar kątik grojusi nutilo fleita,
Nespėjo išsakyt savas godas,
O takas į namus gimtuosius
Daugiau jau niekad neparves.
Į tolį žvelgs rasotas langas,
Kažin malda ar besuteiks vilties?..
Gal būt ateisi aplankyt į sapną,
Tik fleita niekada negros - tylės.