***(2)

Tavo likučiai
man tarp pirštų
sužydi jazminais.
pavasario ilgesys
dabar pavirsta
į nenusakomo dydžio liūdesio smiltis
jos pažyra po mano erdvę
kažkas jas sutrypia
o aš, girdėdama,
kaip virstu dulkėmis
uodžiu jazminų kvapą ilgesingą
jis apsiveja man kaklą
kutena šnerves (esu girdėjusi, kad nuo kutenimo žmonės miršta)
įvairūs klausimai
dabar krenta
lyg snaigės vidurnaktį,
o septintą ryto
girdėdama įkyrų žadintuvo skambėjimą
mirštu
iš
kvapų kutulio