... Nugara jutau artėjančio kūno energiją. Tvirtą. Teigiančią. Telkiančią. Pakrautą. Žingsnių negirdėjau.
Artėjo erdve, kurią įvairiomis kryptimis atsargiai žymėjo savarankiškos atitvaros. Oru oru artėjo. Oro srovėmis. Stingtelėjau. Stabtelėjau. Neatsisukau. Laukinis laukimas.
Šviesolaidiniai impulsai darbavosi mano smegenyse, sukeldami žaibiškus klausimus, kaip to sugebama pasiekti.
Kaip sulėtinto filmo juostoje mūsų kryptimi kilo galvos, sukosi žvilgsniai, kai...
Pajutau ranką ant peties. Riešo tvirtą alsavimą virš mentės. Iš nugaros pusės. Ir laukiau ir nelaukiau, nesitraukiau. Nenorėjau.
Peties sąnarys judriausias žmogaus organizme, petys raudo po tankaus audinio sluoksniu.
Ant dešinio mano peties iš nugaros jis uždėjo ranką. Vienintelę iš dešimčių, ne ne iš šimto tūkstančių.
Sekundės dalim tvykstelėjo mintis užsitraukt abejingumo kaukę. Pasislėpt joje veidą. Iš aplinkinių reakcijos, kurių žvilgsniai buvo nukreipti į mus, supratau, kad pavyko.
Ranka gulėjo ant mano peties. Tai truko ilgiau, nei galėjo, nei turėjo būti. Laikas išsitęsė, perkėlęs mikrosekundžių tiksėjimą į jo pirštus. Tik tas tiksėjimas, ne jo pirštai, skverbės į mano petį.
Tiksėjimas...