Akimirka

Dangaus žibintas skystas.
Blausus šviesos likutis.
Nakties vėsa suvysto
į artimąją būtį.

Žolė pilkai žaliuoja.
Jos spalvos nuraškytos
į dabartį brūžuojas
ir svirpia ligi ryto.

Baltai išbėrė dangų.
Pabėgo perspektyvos.
Tą vyksmo tylą spangią
Užčiuopia akys šyvos.

Čiūluoja tarsi sūnų
Glosni daina be žodžių.
Ir stangrų laiko kūną
Nelyg lavoną skrodžia.