rašyk.lt: Kūriniai / Kažkaip / riešutautoja

Blogas komentaras Rodyti?

2013-05-31 13:17

bibliotekininkė

Labai labai, 5

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-05-30 07:50

Antartėmis

Nežinau, bet pražviegiau visą eilių dėl Tomkompoto paminėtų riešutukų :)))
todėl net nežinau ar jis buvo geras ar ne.
Rankų bėgiais riešutauti palei švyturius? gal man per įmantru

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-05-25 15:44

reverte insanus merčendaizer non grata

antras tulpelis neaiškus, greičiausiai neteisingos sandaros, rankos eilėraštuke painiojasi, susipainioja. labai labai trūksta įtaigumo

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-05-22 11:57

MacteAnimo

Įtaigus tekstas. Neatsiskaityti. 5

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-05-21 17:02

TomKomPotas

Paspausiu 4 riešutukus.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-05-21 15:03

Daineko

ech, tie maži pasaulėliai..dailiai sudėliotas

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-05-21 12:59

gunta

nu aš tai žinau kitą "Visata riešuto kevale" STEPHEN Hawking (Stephen o ne Liucija, nors gal turėjo omenyje skaitytojas, pasisakęs pirmas - komentuodamas tekstą, dar kažkokius asmenis po pseudonimais "šioks toks ir Liuciją, kurie kalbina Stephen Hawking(_ą - sulietuvinus pavardę į galininko linksnį);
nes nieko bendro neturi net poetiniame lygmenyje tie riešutai, su tuo riešutu kuriame visa visata, o kevalas tai - žmogaus kaukolė (jame telpa visata - gali pasiekti lygį transcendentinį - nors jis telpa kevale... pats pavadinimas knygos jau metafora - persunktas poezija.)

jūsų herojus tą visatą suskaldęs, joje kažkur išeiti - iškeliauti... (turima omenyje palikti Žemę, esančią toje pačioje visatoje, paliekant kūnišką žemišką gyvenimą - t.y. išgyvenant mirties reiškinį Žemėje, taip?..)

kūrinys man pasirodė įdomesnis jau nuo:
"kalbindavo kaip gyvus
lukštendavo vakarais juos
mažus pasaulius
atrasdama

su niekuo kitu nekalbėjo
tik rankas kaip puslapius
sklaidydavo ", – nuo tos vietos jau įtraukia, būtent skaitai, ir žiūri, ir kita vertus, man ši atkarpa iš viso teksto, patiko labiausiai.
gražus tas paveikslas, matosi skėsčiojimas rankų, ir jis įvardinamas kaip puslapių sklaidymas, sklaidant puslapius.
Riešuto kevale - telpa visata (juk tai žmogaus smegenyse - smegenys kaip graikiškas riešutas...) knygose telpa ištisi gyvenimai, su rūmais, laidotuvėmis, gimimais, ir griuvėsiais, su karais ir sprogimais, skaitai - ir išjauti, verki juokiesi, o juk jose nieko nėra - rik raidės ir puslapiai balti, bet telpa - veikia, taip?.. (jei gerai parašytos - grožinės...)
tai čia lyg žmogus, kuris gyvena savo gyvenimą ir rankomis vis skėsčioja, skėsčioja - gretinimas su knyga ir besivartančiais puslapiais, kuris nieko rodos neturi, o iškeliauti,vis tiek sunku. toks įspūdis, tame gretinime,
o patikusi labiausiai vieta - atkarpa, pacituota, kuri man patiko. kaip jau minėjau, ta atkarpa ir įtraukė; iki jos ganėtinai nuobodžiai skaitėsi.

(nieko aš čia nespaudaliosiu, tų žvaigždučių, bet daugiau trijų - nespausčiau, jei spaudaliočiau.)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-05-21 12:34

asmodeus mortuus

Klaidelė - Hawking_ą .

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-05-21 12:24

kristinaryd

Gražu, švelniai susiskaito, tarsi nuplaukia, pagirtina:)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-05-21 12:15

asmodeus mortuus

Visata riešuto kevale. Čia Šioks Toks su Liucija Hawkinsą vis kalbina. Kai viską skaitinėji taip ir susimakaluoja :). O jei apie tekstą - lengvas ir dailus literatūriškai. 5

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas