Vakar nugyventame gyvenime
Tik dalis manos gėlos...
Ne iš laimės šulinio mes geriame
Ir jau niekas niekas nepaguos...
Nes mes buvom tiktai marionetės
Šiam pasaulyje puikiam.
Ak, pažvelk, nežinomas poete,
Ir paguoski gal...
Lauksiu šimtmečius už Meilės durų,
Prarymosiu medį pakelės...
Be kančios, be lyrikos, be laiko pančių.
Be svajas graudinančių raudų.
Sukalbėki, sese, už mane rožančių,
Nes aš kelio galo nerandu...


Neringa Morta








