rašyk.lt: Kūriniai / Algmar / Vitrina

Išdidintas ledo miškas stikluose.
Giliau – šviesiaplaukės rožės be dyglių,
Kosmetika, parfumerija, Prancūzija –
Brangenybės savo lentynose,
Kvepiančios pirštinaitės, kvepiančios lūpos,
Pikto gėlytės, lūpų dažai,
Jų niekad nemokėsi bučiuoti,
Neištveriamai saldūs
Vylingų vardų kuždesiai.
Praėjai ir negrįši.
„Solveig“?
Kvapsnio ieškai kartaus.

Kaip išlaikyti šio vakaro atspindį.
Anapus šventinio stiklo
Snaigėm putotas miesto šampanas.
Po žibintais lyg paauglė
Lūkuriuoja ironija.

Kalnuos mano siela, aš visas
Metuos, kur šerkšnas
Švietė ištisą lapkritį.
Eglės, nendrės lede,
Ant gruodo trapūs
Žodžių kristalai.
Ką atneša čia – Solveig.
Aš puošdavau tau plaukus spyglių kvapais.
Šventinėj prieblandoj, snaigėms netirpstant,
Nuo žvakutės aprūko ir skilo žaisliukas.
Vien dėl to jį prisimenu,
Mano Karčioji.

Blogas komentaras Rodyti?

2013-03-10 15:54

pelkės kaukas

puikus kūrinys

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2012-12-30 11:04

Algmar

. Miela Ana, ačiū už galingą komentarą.
Tiktai pastebėsiu – aiškinu ne bukiems kuolintojams, o palankiems, gerai vertinusiems eilių komentatoriams. Per greitumą, užimtumą jie kai ko nepastebėjo, tai parodau.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2012-12-28 14:30

KARALIENĖ ANNA

Labai patiko šita dalis:

Kalnuos mano siela, aš visas
Metuos, kur šerkšnas
Švietė ištisą lapkritį.
Eglės, nendrės lede,
Ant gruodo trapūs
Žodžių kristalai.
Ką atneša čia – Solveig.
Aš puošdavau tau plaukus spyglių kvapais.
Šventinėj prieblandoj, snaigėms netirpstant,
Nuo žvakutės aprūko ir skilo žaisliukas.
Vien dėl to jį prisimenu,
Mano Karčioji.

Ji šilta ir kvepia tikromis Kalėdomis, o pirmoji:

Ja, Kalėdų šurmulys -
verslininko yr arklys.

Nes man:

Kvepia Šventos tik Kalėdos,
tik namais, tik šeima...
Kai ratu glaudžiu susėdam -
giesmė meilės tekina.

Ir nėra čia ko teisintis prieš tuos, kurie nesupranta, ką Jūs pasakojate. Nors viskas, kaip ant delno.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2012-12-27 16:04

Algmar

Trys komentarai su teigiamais vertinimais, džiugu. Ačiū.
Tačiau visi trys komentarai apibrėžia tik pirmąjį įspūdį. Lieka nepastebėta:
Šio kūrinėlio įžangai pakanka antraštės – „Vitrina“. Ji ir suintriguoja. O pirma strofa, kuo kiečiausiai besirišanti su kitomis, – jau dėstymas. Tai paprasčiausia nekomplikuota fabula, gal taip: kaimietis apsižvalgo mieste, abejotinam miesto grožy sunkiai randa ko ieškojęs, grįžta mintimis į gyvuosius miškus ir namus.
Asociacijos, vaizdai, – jo mintys skrieja nuosekliai, tik ne prie kiekvieno vaizdo lygiai sustoja. Ne kiekvienas blykstelėjimas fiksuojamas žodžiais, ir Kom Potui susidaro įspūdis fragmentiškumo – trūkinėjimo, kurio tikrumoj nėra. Taip pat ir formaliai – strofas riša „kartaus“ (Karčioji – aramėjiškai Marija).
Ir apskritai, negi fragmentiškumas – yda? Tai poetinė priemonė, ir nuo paties kūrinėlio priklauso – kokių ten priemonių reikėjo ir kaip pasisekė, kas eiliuke „gavosi“. Gali būti fragmentiškai ir gerai, arba atbulai.
Ryškus Kadagio – kad tik pirmas įspūdis. Nuo „įdomu“ vienas tik žingsnis iki „pritariu“.
Įdomu paaiškinti, kaip mato autorius.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2012-12-22 18:58