*************

Aš ir vėl aimanuoju kaip paukštis,
Nepasotintas tobulo skrydžio,
Nors ant veido sudžiuvusios raukšlės,
Bet aplinkui visi man pavydi.

Išsipilžiusios svajos užmigo,
Ant aplinkiniais papuošto skardžio.
Ir troškimai per amžių atpigo
Prie geismų tituluoto bevardžio.

Tad užmerkęs akis dar įkvėpsiu
Praeities į pripildytą būtį
Ir ramybėje merdėti, liepsiu
Šiai esybei gyvent arba žūti.