šuldubulduldu

Puodely arbatos matos metai prabėgę
Bandai užsimerkti, bet širdis tam bejėgė
O kas širdį slėgė, kas kėlė emocijas
Sumaterialėjo, dabar vos nusikosėji
Praeitis kaip alėja, graži, bet ne akacijų
Visi per ją ėję, supinti jausmų masėje
Pasiknaisioti pratę, mintimis ją maišyti
Mindyti prie arbatos, prie kavos pakviest mintį

Apsuptyje planetų, laiko tekmės vidury
Nekaltai mažą sielą išlaisvinti tu turi
O jai ištrūkti nelengva, gan sunki adaptacija
Paslėpęs po kauke, kartais rodai nedrąsiai ją
Visą kambario tylą smegenys absorbuoja
Išsilaisvina siela, kurią buvom pripoję
Astralas klajoja, laiko bėgiais bejėgis
Skubi atsimerkti, žudo laikas prabėgęs