... ir rudeniu dziaugiuosi

Cia lapas susniokscia?
Cia vejas pusteli kelis kartus?
Cia rudeninis oras uzia, svokscia?
Nejau ir vel lietutis erzins sirdis mus?

Tai ko dabar tyli?
Anskciau kalbejai...
Zadejai saule,
Zadejai rytmecio grazius vaizdus...
Sakei: „ Pasaulio tau parodysiu siltus krastus“

Tai ko dabar akis suki i sali?
Ko neramiai zvelgi gal i mane, o gal pro sali?
Tu apgavai mane?
Vel pazadeto neispildei?
Nesugebejai dziaugsmo man suteikti,
Menkai parodei, o dar blogiau nesildei.

Tiek to...

Dziaugiuosi tuo, ka ir pati dabar turiu:
Klevu lapeliais krintanciais dar apsijuost galiu,
Ir sukury ziedu, nudegintu saulutes, paskutini soki sokti moku.

Zadejai saule - vaivorykste dziaugiuosi,
Zadejai veja, medumi pakvipusi - lietumi prausiuosi.

Ach tu, kvailuti, nepykstu, o tik juokiuosi -
Juk visgi rudenio ziedus nesioju
... ir rudeniu dziaugiuosi.