Žmogaus protas, tai išlikimo išgąsčio sukelta patologija. Jos laipsniškas praradimas senatvėje nėra degradacija, o tiesiog laimingas turėjimo finalas. Senstančiam, proto silpnėjimas suteikia nuostabius atradimus, paleidžia dalį įtampos visko saugotis protavimu. Kai lengva – esi senatvėje. Akylai stebintiems gyvenimo naujokams tai nesuprantama. Naujas kūnas visada perpildytas jėgos gyventi. Ir tik labai norint gyventi apima išgąstis. Kokiais suktais ir įdomiais pavidalais! Domėjimusi, norais, laime. Naujoke, negriebk savo rankomis gerklės iš džiaugsmo ir nemurkdyk palaimingo veido į pagalvę, nes tai dar tavo tamsios valandos.
Na va, jau pirmasis tekstas tavo susiranda pasikalbėjimui ž m o g u s. Jaučiu, kad atneši savotiškos, labai netikėtos atgaivos.
Neužmirški būti drūtu, nes kartais tekstams reikalingi būtent drūti žmonės..
sveikiau-> o ne sveikau (klaidelės atsiranda, kada ilgai aktyvavimas vyksta per tarpininkus... ) bet esmę suprantate ne?
Nyčė sveikesnis nei tamsta, kaip ten bebūtų.
pavadinimas "Tekstai iš puikybės", bet atrodo manieringai prikalbėti, ir vis tik greičiau ne ČIŠ PUIKYBĖS", O iš vaizduotės skurdžios.
tai gi, nuosekliai, (kodėl man taip atrodo?) citata jūsų teksto:
"...Kokiais suktais ir įdomiais pavidalais! Domėjimusi, norais, laime.
Naujoke, negriebk savo rankomis gerklės iš džiaugsmo ir nemurkdyk palaimingo veido į pagalvę,
nes tai dar tavo tamsios valandos." - (citatos pabaiga)
išsenkančios yra demonų kančios
tačiau ne senio protas – kaip jis galėtų išsekti, jei jis negirdi, nemato, nebeužuodžia?..
štai šią techniką gali įjungti jaunas žmogus, kol jo jutikliai jautrūs, kada jam demonai rodo visokias baisybes, o jam atstovėjus ramybės būsenoje pakiša haremą - nuogas blondines... (atitinkamai moteriai striptizo šokėjėlius...) ir jau tada protas šėlsta, nebeatsilaiko, išsenka... :D
o jūs kalbate apie ką?
šiaip tai, jau tas, jūsų tariamas "vaistais smirdintis" Frydrichas, ta tema pamąstė sveikiau, nei jūs savo ilgoje rašliavoje, lyginant su jo rašliava; ir nors jūsų rašymas toks jau manieringa, bet prasmės - išsakytos minties atžvilgiu, tai niekalas, ir net ciniškumu nepavadinsi, mat senio protas yra jau pavargęs, nors jam po kaklu peilį ašmenimis aštriais prie venų ar arterijų glaustyk, o jo ego per gyvenimą jau pavargęs, kaip ir protas, kuris jau negirdi, nemato, uoslė taipogi nebebūdraujanti, tai ar gali demonai išsekinti jo protą?.. kartu su kūno pavargimu pavargsta ir ego...
Jūs tikriausiai čia apie save, kalbėjote atkarpoje toje, įsivaizduodamas ką ausite kada būsite senis, ir bijote pasenti, nes po senatvės etapo, sekanti stadija yra kūno mirtis, o jis (fiz. kūnas) pas jus dar neapkurtęs, nepasenęs, neapakęs, ir gal + be to viso garsiojo "liderin" (manau ne seniams skirtam vaistukui) aktyvus... tai baisiai pergyvenate, kaip jam Tam kūnui jūsų, patale reiktų gulėti ir nejudėti...
O štai tas, pasak jūsų pažystamo, kurio nuomonei jūs pritariate, "vaistais smirdantis" Frydrichas, šia tema kalba sveikau (šia tema veikimo principe); ir dar be manieringų tuščių išsireiškimų, o tiesiog tiksliai ir talpiai:
-155- tragizmo suvokimas silpnėja ir stiprėja kartu su jausmais.
Nyčė F.
(o jausmai priklauso ir nuo turimos energijos - ir nuo ego; jei senis jau guli apakęs ir apkurtęs,
ar gali jį dar kas nors išgąsdinti, kai jo protas nebegirdi ir nebemato?..) tikriausiai jūsų vaizduotė nėr laki, matote save gulintį seną, veidu į pagalvę, o jūsų falas, be jokio liderin, nieko jam nepadaryta, ir jis tiesiog vargšas, dormeo čiužinyje skylę išdūręs, toks beveik Pizos bokštas, tiesiog siaubas, kaip čia tam kūnui dabar mirt?... ne?.. :D
na manau kad tekstas tekstui nelygu, bet matomai tamsta galetu pasakyti kazka panasaus i tai jog visi tekstai is principo lygus tik skirtingas/neteisingas zodziu ir raidziu isidestimas ir panasiai :)
Na, smagu, kad bent čia sugrįžai.
O iš Arvydo išsitraukiau:
"Manytume, kad ir Nyčė yra neblogas bendrakeleivis sunkiame mirtingo kelyje į būties vietovę, tačiau ne vedlys, ne mokytojas, ne pranašas, o aistringo dialogo partneris"
Beje, jo tekstus teksią ir toliau skaitinėti kaip arabui " Eglę, žalčių karalienę".
Būk drūtas!