Aš ir tu

Tą pati šypsena,
Tie patys plaukai,
O širdys vis dėl to jau kita...
Norėjom ateiti mes kurt kartų,
Norėjom būt lyg tie maži drugeliai,
Nutūpt ant rožės, gležno žiedo,
Pajust jos šilumą ir kvapą,
O širdį suvirpinti spyglio dyglių...
Bet laikas ėjo o meilė blėso,
Kaip ir svajonės žlugo pažadai...
O taip norėjosi pabūt mažais,
Vaikas, kurie savojo būt,
Kartų amžinai....