Tikimybių teorija ir matematinė statistika

Kasdien einu tuo pačiu gyvenimo keliu. Atsitiktinis dydis yra per laiką, kol ėjau šiuo keliu, patirtų laimėjimų ir pralaimėjimų suma.

        Tikimybių teorija – tai ne kiekvienam skirtos matematikos šaka, kuri šiandien turi teisę ištirti visiškai atsitiktinių mano gyvenimo reiškinių dėsningumus. Būtinasis įvykis – tai, kas privalėjo įvykti ir įvyko. Be jokių išvedžiojimų. Gal taip buvo lemta. Negalimasis įvykis - tai, kas negalėjo įvykti, remiantis tikimybių teorija, bet mano gyvenime įvyko. Pasirodo, kai dėžėje yra 2 žali ir 4 mėlyni rutuliai – „įvykis iš dėžės ištrauktas rutulys yra geltonas“ – yra galimas, nepriklausomai nuo negalimumo šimtaprocentinės tikimybės.

        Studijuoju finansus ir galvoju apie audito studijų magistrantūrą. Kokia tikimybė, kad iš pradžių būsiu finansininkė, o vėliau tapsiu auditore? Įvykiai A ir B t. y. finansai ir auditas yra nepriklausomi vienas nuo kito. Vadinasi, finansai nepriklauso nuo to, ar tapsiu auditore. Analogiškai, auditas nepriklauso nuo to, ar aš tapsiu finansininke.

        Nemėgstu tikimybių. Jos per daug slegia - padaro ir taip jau nelengvą gyvenimą dar sudėtingesnį.

        Bet dievinu statistiką. Ir aš netgi pritariu matematikos statistikos pagrindiniam uždaviniui – ištyrus atsitiktinai šiam statistiniam tyrimui paimtą mano gyvenimo tiriamųjų objektų imtį pagal laimingo gyvenimo paieškos požymį, gauti pagrįstas išvadas apie mano dedamas pastangas siekiant pasibelsti į laimingo gyvenimo duris.

        Nesu juk aš tokia vienintelė. Tokia, kur vis dar ieško laimingųjų durų - statistiškai tai neįmanoma.