Kasdien einu tuo pačiu gyvenimo keliu. Atsitiktinis dydis yra per laiką, kol ėjau šiuo keliu, patirtų laimėjimų ir pralaimėjimų suma.
Tikimybių teorija – tai ne kiekvienam skirtos matematikos šaka, kuri šiandien turi teisę ištirti visiškai atsitiktinių mano gyvenimo reiškinių dėsningumus. Būtinasis įvykis – tai, kas privalėjo įvykti ir įvyko. Be jokių išvedžiojimų. Gal taip buvo lemta. Negalimasis įvykis - tai, kas negalėjo įvykti, remiantis tikimybių teorija, bet mano gyvenime įvyko. Pasirodo, kai dėžėje yra 2 žali ir 4 mėlyni rutuliai – „įvykis iš dėžės ištrauktas rutulys yra geltonas“ – yra galimas, nepriklausomai nuo negalimumo šimtaprocentinės tikimybės.
Studijuoju finansus ir galvoju apie audito studijų magistrantūrą. Kokia tikimybė, kad iš pradžių būsiu finansininkė, o vėliau tapsiu auditore? Įvykiai A ir B t. y. finansai ir auditas yra nepriklausomi vienas nuo kito. Vadinasi, finansai nepriklauso nuo to, ar tapsiu auditore. Analogiškai, auditas nepriklauso nuo to, ar aš tapsiu finansininke.
Nemėgstu tikimybių. Jos per daug slegia - padaro ir taip jau nelengvą gyvenimą dar sudėtingesnį.
Bet dievinu statistiką. Ir aš netgi pritariu matematikos statistikos pagrindiniam uždaviniui – ištyrus atsitiktinai šiam statistiniam tyrimui paimtą mano gyvenimo tiriamųjų objektų imtį pagal laimingo gyvenimo paieškos požymį, gauti pagrįstas išvadas apie mano dedamas pastangas siekiant pasibelsti į laimingo gyvenimo duris.
Nesu juk aš tokia vienintelė. Tokia, kur vis dar ieško laimingųjų durų - statistiškai tai neįmanoma.
Greta, tu nepyk, bet panašu kad ir tamsta neturit labai ką veikt. Jei Aurimaz sugaišo max 15 minučių savo komentarui, tai, kolege, Jūs iššvaistėt nemažiau pusvalandžio savo brangaus laiko rašydama šitą kūrinį. Įvertinus tai, kad komentaras turi daugiau racijos nei tekstas, sakyčiau Aurimaz efektyviau savo laiku disponuoja :]
Na tik nereikia. Mačiau, po kitais savo kūriniais kritikos irgi neištvėrei. Žmonės nesikeičia...
Aš į tas tavo sukurtas skyles net demesio neatkreipsiu DĖmesys rašomas su Ė.
Jau atkreipei. Sugaišai savo brangų laiką net penkiems įžeidimams! VAU...
Beje, tos "skylės" ne mano sukurtos, čia pati jas užrašei. Netiki? Pasiklausk dar 10-20 kitų rašykų. Paprašyk analizės.
Neprašysi?
Tada būk maloni - išmok priimti kritiką. Ateity pravers :)
Aš į tas tavo sukurtas skyles net demesio neatkreipsiu, bet matosi, kad neturi, ko veikti.
Nors labai daug savo brangaus laiko išvaistei, kol prirašei čia nesąmonių visokių, bet vis tiek su didele pagarba galiu pasakyt - eik velniop :) Gero kelio, teisinguoli :) nepasiklysk, pogrindžio išminčiau :)
Na, jeigu autorė tuo gyvena, tada metas parodyt kai kurias jos gyvenimo skyles.
Atsitiktinis dydis yra per laiką [...] patirtų laimėjimų ir pralaimėjimų suma. Tai ką? Kokia nauda iš tos formulės, jeigu prieš tai pareiškiama, kad eini tuo pačiu gyvenimo keliu? Tas pats kelias - tai nėra atsitiktinis dydis. Tai konstanta, lygi prieš tai buvusiam dydžiui. Būtent dėl to jis ir vadinamas "tuo pačiu" keliu. Vadinasi, laimėjimų bei pralaimėjimų suma nesikeičia. Kas gali kisti - tai jų santykis. O jeigu keičiasi santykis arba suma, tai jau gaunasi "beveik tas pats" arba kitas kelias.
Tikimybių teorija – tai ne kiekvienam skirtos matematikos šaka... Šiaip jau matematika yra visuotinė, negali būti individualiai priskirtų matematikų. Nebent tu žinai kaip įrodyti, kad 2x2=5. Na tada taip - turi SAVO matematiką. Teiginys beprasmis.
...kuri šiandien turi teisę ištirti visiškai atsitiktinių mano gyvenimo reiškinių dėsningumus. Nekreipiant dėmesio į kraupią sakinio struktūrą - nuo kada tikimybių teorija turi kokias nors teises? Tikimybių teorija yra tiesiog negyva teorija, kuri be teoretiko negali nieko. Jeigu jau kalbame apie galimybes panaudoti teoriją kokių nors reiškinių analizei, tuomet tokias galimybes turi ir paprasta lazda. Tik reikia sugalvoti būdą, kaip su lazda tavo atsitiktinius gyvenimo momentus įvertinti. O tada greičiausiai gaučiau Šniobelį...
Nemėgstu tikimybių. Jos per daug slegia - padaro ir taip jau nelengvą gyvenimą dar sudėtingesnį. Tai matosi, kad nemėgsti. Jeigu mėgtum, rašytum rišliau ir logiškiau.
Vat ko tau trūksta - tai griežtos filosofijos.
Matematika yra skaičių filosofija.
Literatūra yra žodžių bei sakinių struktūros filosofija (ko tau šiuo atveju trūksta).
O gyvenimas, deja, nėra nei filosofija, nei statistika. Tai paprastas procesas, dažniausiai vykstantis iš anksto suprogramuota, retai kintančia eiga.
O šiaip šis darbas net nėra kūrinys. Net nepavadinčiau darbu, nes skylės kas antrame sakinyje.
Patarimas - studijuok filosofiją. Be jos tau nei gera finansininke, nei gera auditore netapti.