Nesuprasti ir pabėgti,
Vėl gėdėti ir pradėti,
Būti savimi
Ir vėl...
Stuobriu tuo baisiu,
Nesuprantančiu kitų,
Niekinančiu, kas žmogui svarbu...
Ir tik nevilty,
Jau aišku,
Kas tavo draugai,
Kas priešai,
Nes tik sąžinė,
Parodyt gali,
Tikrąjį mūsų veidą...
Tik nevilty...
Žmogus supranta,
Ko neteko...
bet... Pamato ir ką gavo,
Juk nė vienas nežinojo:
Neviltis naudinga gali būt,
Tad, žmogau, kai liausiesi gedėt,
Stenkis iš visų jėgų,
Susigrąžint,
Ką praradai,
Nes kas galėjo pagalvot,
Neviltis mus išmintingesniais daro...





Taya







