Be komunikacijos reiškinio žmonių visuomenė neįmanoma. Šiandien senosios sąvokos „komunikacinės priemonės“, „masinė komunikacija“ išstumiamos iš vartosenos ir pakeičiamos naujomis – „žiniasklaida“, „visuomenės informavimo priemonės (VIP) “, bet visos šios žodžių junginių grupės vartojamos kaip sinonimai. „Lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje“ žiniasklaida (mass media) apibrėžiama kaip „sistemingas įvairiopos informacijos tiekimas platesniems gyventojų sluoksniams, siekiant kryptingai paveikti visuomenės nuomonę“. Mokslininkas Vikamas Stidas VIP pavadino daugiau nei amatu ar pramonine gamyba, palygindamas jas su kažkuo tarp meno ir valdžios.
Žiniasklaidos, arba VIP, priemonių kasmet daugėja, tačiau populiariausiųjų viršūnėje išlieka: internetas, spauda, radijas, televizija, kinas ir kt. audiovizualinė technika. Pirma, apibrėžiant VIP sąvoką akcentuojamas ne informacijos platinimo būdas, o paskirtis – paveikti visuomenės nuomonę (Prie VIP nepriskiriamas elektroninis paštas, faksas, telefonas, telegrafas, vertybiniai popieriai, nes jais platinama informacija siunčiama konkrečiam adresatui, visuomenė neinformuojama.). Antra, platinant viešąją informaciją privalu laikytis Visuomenės informavimo, Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso reikalavimų ir pan. Trečia, pagal viešosios informacijos pateikimo būdą VIP galima suskirstyti į keturias grupes: garsines, vaizdines, spausdintines ir elektronines. Į pirmąsias dvi grupes (dar vadinamas audiovizualines priemones) įeina radijas, televizija, kabelinė televizija, videofilmai ir kt. Spausdintinės VIP: knygos, laikraščiai, žurnalai ir kt. Elektroninės: interneto tinklapiai, kuriuose pateikiama viešoji informacija.
Šiuolaikinės VIP neigiamai veikia raštingumą, ypač jaunimo, kritinį mąstymą, socialinį bendravimą. VIP (dažniau iš Vakarų) yra moralinių normų bei visuomenės elgesio formuotojos. Neigiama prasme. Kodėl? VIP, norėdama efektyviau paveikti daugumos nuomonę, gudriai „užmaskuoja“, ir smūgis suduodamas ne tik visuomenei (peršant kaip ir ką dėvėti, kuo sekti, ką valgyti ir pan.), bet ir mūsų kultūrai. Siekdama susitapatinti, dominuoti, užsidirbti, mažiau pasiekusi šalis aklai mėgina perimti pažengusių šalių „šiukšles“: populiariąją muziką, pigius romanus, „muilo operas“, amerikietiškus videofilmus su smurto elementais, gausybę reklamuojamų produktų. Ugdytojų dėka su problemomis kovoti padeda efektyvus žiniasklaidos ir informacinių technologijų priemonių išnaudojimas.
Iš gausybės nereikalingos informacijos jaunimas gali atsirinkti patikimiausias VIP. Jaunimo mėgstamiausių VIP trejetuke: internetas, spauda ir radijas.
Mokykloje „x“ vykdyta apklausa parodė, kad internetas – populiariausia VIP. Tai akivaizdu, nes internetas tampa realia konkuruojančia jėga tradicinėms žiniasklaidos priemonėms (televizijai, spaudai, radijui). Dabartinė šešiolikamečių karta jau pripratusi prie interneto, moka juo naudotis ir rašo greičiau, nei šiuolaikiniai keturiasdešimtmečiai skaito.
Teigiama: televizija, radijas išnyks, jeigu jų nebus internete. Kodėl? Internetas neapriboja informacijos, o pateikia daug daugiau alternatyvių naujienų. To negali padaryti nei televizija, nei spauda. Be to, internetas suteikia galimybę pareikšti įvairias nuomones ir galimybę tas nuomones perskaityti, suteikia galimybę per kelias minutes susikurti savo tinklaraštį ir skelbti savo naujienas, įkelti mobiliuoju telefonu nufotografuotus ar nufilmuotus reikšmingus įvykius ir kt. Naršyti internetą galima ir darbe, ir namuose, ir gatvėje, ir restorane, nepriklausomai nuo paros meto.
Dažniausiai moksleiviai internete naudojasi informacija iš kitų žiniasklaidos šaltinių. Šios VIP turi pasaulines platinimo galimybes ir leidžia domėtis ne tik Lietuvos, bet ir užsienio aktualijomis. Internetinių portalų: www. alfa. lt, www. balsas. lt, www. delfi. lt, www. lietuvosrytas. lt medžiaga. Pavyzdžiui: Lietuvos ir užsienio ekonomika, geografija, istorija, politika, mokslu, technologijomis ir kt. be apribojimų visi gali domėtis, gali laisvai diskutuoti, naudotis žiniomis. Tačiau bijomasi, kad skaitantieji nepavirstų tinklažmogiais – tekstą tik „perbėgančiais“ akimis, greit skubančiais pareikšti savo „kietą“, neginčijamą nuomonę kitiems, panašiems į jį patį. Svarbus ir saikas, norint išvengti priklausomybės nuo interneto, laiku sustoti pramogaujant, bendraujant ar žaidžiant internetinius žaidimus.
Mokyklos „x“ apklausos duomenimis, antroje vietoje yra spauda – seniausia ir viena kontraversiškiausių VIP formų. „Praėjusi“ nelengvą kelią istorijoje (du pasauliniai karai, Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas/atkūrimas, spaudos draudimas/atgavimas), tik išaušus periodikos ir knygų leidybos laisvei, ji pasiekė mūsų namus. Tarp gausybės įvairiausių leidinių išskirtini: knygos, laikraščiai, žurnalai, tačiau juos lengvai pakeičia elektroninė spauda.
Knygos atliko visuomeninį vaidmenį. Senoji spaudos istorija byloja, kad jos buvo kultūros ir mokslo raidos įrankis, socialinės ir idėjinės kovos ginklas. Knyga buvo itin paveiki: nulėmė tam tikrus žmogaus gyvenimo sprendimus, formavo dvasinį pasaulį, paveikė sąmonę. Šiandien, deja, potraukis skaityti sumenko, knygų pardavimai sumažėjo, tad suprantama, kodėl pagausėjo žmonių, nemokančių taisyklingai rašyti, kritiškai mąstyti.
Iš plačios spaudos pasiūlos jaunimui kur kas lengviau išsirinkti pomėgius ir poreikius atitinkančius leidinius: žurnalus, laikraščius. Jaunimo itin pamėgti žurnalai: „Ji“, „Nuo... iki“, „Panelė“, „Žmonės“ ir kt. (merginų), „A-Zet“, „Keturi ratai“, „PC Gamer“ ir kt. (vaikinų). Laikraščiai skaitomi retai. Dažniausiai vartomas „Lietuvos rytas“, „Respublika“, dar paimami į rankas miesto laikraščiai. Jaunimo akis masina jokios vertės neturinti pornografinė, primityvi spauda.
Apibendrinant gaires apie spaudą, galime teigti, kad kiekvienas minėtų leidinių kelia tikslus ir stengiasi sudominti tam tikrą auditoriją, ne tik informuoja, bet ir formuoja požiūrį, skonį, kuria tos kartos mentalitetą, savimonę. Pavojus slypi nuklysti į pornografinius, banalaus primityvumo leidinius.
Trečioji jaunimo pasirinkta VIP – radijas – ypatingas savo paskirtimi – skirtas plačiai žmonių auditorijai vienu metu klausytis ir suvokti perduodamą informaciją. Radijo „kalba“ pateikiama pati aktualiausia informacija, sudominama ir sukeliama emocijų.
Senųjų laikų radijas (dar neatgavus lietuviškos spaudos) susilaukė tokio populiarumo, kone prilygstančio pirmajai lietuviškai knygai. Šiais, laisvosios Lietuvos laikais, pasak šiųdienio jaunimo, radijo stotys nepateisina visų klausytojų lūkesčių dėl skirtingų poreikių: vieni noriau klausosi muzikos, kiti – naujienų, treti – pramoginių laidų, ketvirti norėtų matyti ir vizualinį vaizdą (Radijo stotis „M-1“ vizualinio vaizdo naujovę įdiegė.). Tad, peršasi išvada, kad „nesugebėdamas“ pateikti klausytojams dominančių dalykų radijas nebeužima aukštų pozicijų jaunimo pomėgiuose.
Apibendrinant tai, kas buvo kalbėta, galima teigti, kad VIP naudojamės kasdien: norėdami gauti kuo tikslesnę informaciją, bendraudami su kitais, mokydamiesi, dirbdami, ilsėdamiesi ir pan. VIP nejuntamai užvaldo mūsų kasdienybę, tampa gyvenimo būdu, įtraukia į užburtą ratą, kuriame susiduriame su pagundomis. O kur pagundos, ten ir pavojai. Jų išvengti padeda VIP atsirinkimas. Tinkama VIP didina motyvaciją ir nukreipia savarankiškam mokymuisi, gerina raštingumą, skatina kūrybiškumą bei moko kritinio mąstymo. Naudinga VIP tarnauja, o ne valdo.





Passion_roses












