Mano pirmas pasaulinis karas

Pasakyk kur palikai
Žavumą tyrą ir saldumą metų,
Naivius prilietimus,
Atogražų svaigių spalvom ištirpdžiusius
Sausus tylius žodžius,
Išlietus aitrumu ugningu,
Ir pirštų galuose
Užmigusius jausmus.

Primink kaip išėjai
Į tamsą akliną ir tirštą,
Cukriniais ir sodriais rūkais
Nusėdusią lėliukėse akių;
Kaip tyliai yreisi,
Lyg laumžirgiais apkibęs,
Pro sunkią nemigą
Beviltiškų naktų.

Parodyk dar kartą -
Kur pasiklydau,
Kada ir kaip praleidau pro akis…?
Tu neskubėjai tolin
Palikęs mane vėjui
Ir pakibau šakų raizgynėje -
Tankiam tinkle susukusiam mintis.

Nušvitus - nematyti kelio
Ir varnos duonos trupinius suvirškino seniai.
Aš pamečiau tave, save,
Žavumą tyrą ir saldumą metų
Ir tik todėl, kad, kaip Orfėjas, neatsisukai.