Vis klausinėju Dievą ir žinot - Jis atsako! Jis netyli, matyt bendravimo paskutiniu metu trūksta. Tik jau tie atsakymai - švelniai tariant - keistoki, kaskart vis kitaip, vis kita versija. Nebūtų Kūrėjas - vaizduotė neįtikėtina, ir visada, kai paklausiu - iš kur atsirado meilė? - kažkaip dviprasmiškai kikena ... Šiaip mielas pašnekovas, beveik kaip Jonas iš antros laiptinės. Tik jau Jono - apie meilę geriau neklausti, nes tuoj nubėga prisigerti... O paskui visą naktį spardo buto duris ketvirtame aukšte pas buvusią žmoną.
turėjote progą pasikalbėti su Dievu, bet pramazinot. nes kai Jis kalbėjo Jūs Jo negirdėjote. tik pats kalbėjote ir dar atsakėte už Jį. normalu juk, Dievas į durnus klausimus neatsakinėja, kai kas nors klausiate tokių klausimų Jis tik pasuka žvilgsnį į šalį ir nervingai glostosi barzdą.
o iš tikrųjų visai ne su Dievu kalbėjote. kas su Juo kalbasi, nerašinėja tokių niekų.
ne jums žinoti su Vynuogynu žinoti, kas tų močiučių galvose dedasi, ir kiek dirbtinis pakilimas čia prikišęs nagučius.
Netrukdyk tu jo be reikalo, o dar su Jonu lygini, latru kažkokiu. Ne, tictac, nepatiko man, nes nieko gero tame tavo nukalbėjime. Į Viešpatį reikia pirm tikėti, o tada ir nuoširdi kalba bus.
p.s. kai ją pajusiu - girsiu išsijuosusi. :)
karočė, koratka govaria pakomentuosiu ir ašai iš pareigos.
tai va.
šitas gabalas man tinką >
beveik kaip Jonas
iš antros laiptinės.
Tik jau Jono - apie meilę
geriau neklausti,
nes tuoj nubėga prisigerti...
O paskui visą naktį
spardo buto duris
ketvirtame aukšte
pas buvusią žmoną. <
bet, šitam šmotui dar reikia prikurt pradžią, arba pabaigą, arba pradžią ir pabaigą, arba iš viso nekurt.
o dėl to blet, Dievo, tai geriau -
tu vėjo paklausk, tau vėjas atsakys
karočė, jei turi kokių problemų pojėzijoj, nekompleksuok.
aš čia tam ir esu, kad padėt susigaudyt. nu davai, dedam tašką :/
mano smegenys tai jau čia labai labai į temą :), nors kas tos smegenys - kažkokia medūza plaukiojanti skystimėlyje , kam jos įdomu - yra/nėra ? poezija rašoma iš sielos , o siela juk amžina, jauna, prakilni, demoniška ir visokia kitokia, dzin tos raiškos metaforos ... o va ta medūza vis galvoja (tfu , neuronus varinėja, kaip mažas siurbėlytes po savo pilką masę) kad 2X2=4, tik tai ne sielos matematika , ten po lygybės gali būti bet kas, kad ir 0 > didesnis už begalybę :)
nenukrypk nuo temos, kalba ne apie kas ką kur ir kada, aš net negalvoju apie tamstą ir save kartu - o tik apie jūsų tariamą šedevrą, komentuoju; ir vietoje; na jums atleistina, jūsų smegenys matyt apšvitinti... pasiligoję;
beje, ten jūsų tame šedevre nei išliekamosios vertės, raiškos skurdumas neišpasakytas; tai + komentaro papildymas (raiška skurdi, prasmingumo nuliukas. tai yra nulinė.)
Oi Guntule, saulele tu , aš tave irgi taip mylėčiau kaip šaltkalvis Jonas, ir dar bekompromisiškiau, jei tik Dievas lieptų, bet šituo klausimu Jis visai nesiledžia į kalbas, nusuka žvilgsnį kažkur tyruosna ir nervingai krapštinėjasi barzdą ...:)
O die, kokie tuštybė, pats savyje su savo matymu nesusigaudęs, porina koks dievas yra. jau toks nesveikas, nors vasara, nors žiema, o herojus sergantis - pasiligojęs tai nei vasara nei žiema jo paistalų apie tai koks yra dievas - negelbsti jo.
matosi jau iš vertinimo... net keturios balos. (na, pagal jo matavimus, gal į temą, pajūryje labai lijo, tai toks nuskendęs keturiose balose. :D
man atrodo kartais, kad tie visi napoleonai ir sokratai, atitinkamose įstaigose, daugiau poezijos prilaiko, kada kalbasi su Dievu, ar su koperniku, nei šis toks jau nusistekenęs... gal radiacija sakau protuką jo apšvitino?... (panašiu metu sprogimas Černobilyje vyko, paskui gal debesėlį atnešė, štai po tiek metų vaisiai - poezija.) koks dievas yra nesusitupėjęs, tikriausiai tik pas jį; labai nestabilus protelis... pas paauglį stabilesnis, nors pagal dievo surėdymą paauglystė nestabilios psichikos periodas - etapas;
sarkastiška. jei atvirai - tai kūrinys svyruoja tarp "ai toks šiaip sau" ir "sukalk tu man taip...", tik tie du postai labai nutolę vienas nuo kito, todėl neaišku į kurį iš jų pretendavai. Iš esmės tekstas atrodo vos šmaikštus ir nelabai pavykęs, bet kaip jis gerai tinka paskaityti ką tik iš bažnyčios grįžusiai senelei, visai nuvargusiai nuo nepatogių klauptų ir dirbtino pakylėjimo jausmo. Mintį galima įžvelgti ir net labai gilią. Gal kažkiek ir nusirašiau į lankas, bet jaučiu, kad suprasi :)
3