*

Pernelyg tanku protėvių.
Šimtai bičių, kurios jiems dūzgė,
Traiškanoja prie mano lango.

Kukli tobulybė.
Būriuojasi, drėvėse nardo
Vėlės, kurioms mes giedojom.

Galbūt išnykimo sekundę
Kojos sušils kaip kadaise,
Barokinės grindys girgždės
It sugeltą riešą perštėtų.




„Mirus siela apsigyvena bitėje.
Šitai bitei numirus, siela persikelia į kitą bitę... “