Akimirką sustoja visas pasaulio laikas...
Akimirką nebeteka sūrūs vandens baseinai...
Akimirką pasilieka tik bežadės, tuščios pievos...
Akimirką dingsta aplink beatodairiškai sklandžiusios sielos...
Mintys šian tai ten plaukia betikslės,
Be vietos keliaudamos koridoriais aklais...
Ūmai krestels dulkių saują netyčiom atklydėlės,
Išbudinusios dorybingas, miegojusias saldžiai!
Viena ašara sudrumsčia vandenyną,
Vienas vandenynas užkloja didumą masės,
Diduma masės bloškia netolimus,
Netolimi – paspiria į baisingus egzistencijos štormus...





Sora












