šis kūrinys dalyvavo konkurse
.
O balandėle!
Jūros krūtinę kilnoja
Šiurkšti aistra.
Kam jai harmonija?
Prisotinta vėjo,
Iššiepus krantus,
Junta vien tik save.
Kam ji mudviem.
Tik – iš tolo daili
Po kojų subirus tikrovė,
Taršyta audros
Maištingos darnos,
Kurią jukdo nuolankios
Ar tragiškos sąjūkio kaukės.
Įkopusiems – kam
Balandžių taika!
Po pamokslų nuo jūros,
Veja lūpos ciklono spiralę.
Lyg vieno,
Aukštai šelmeny
Sparnų mūsų
Plunksniniai debesys.
2012-05-30 12:52
Vaizdingas tekstas. Griausmingas, vėtrų ir žaibų pakrautas. Eilėraštis kiek šališkas, atpila savo teoriją ir nusisuka nuo skaitytojo. Nenuskandina, taip sakant.
2012-05-30 09:49
O balandėle!
Jūros krūtinę kilnoja
Šiurkšti aistra.
Kam jai harmonija?
Prisotinta vėjo,
Iššiepus krantus,
Junta vien tik save.
Kam ji mudviem.
Puikus kūrinėlis.
2012-05-23 18:39
O, kiek čia aistros! Puikiai. Man patinka.
2012-05-23 18:28
Tik – iš tolo daili
Po kojų subirus tikrovė,
Taršyta audros
Maištingos darnos,
Kurią jukdo nuolankios
Ar tragiškos sąjūkio kaukės.
Įkopusiems – kam
Balandžių taika!
Po pamokslų nuo jūros,
Veja lūpos ciklono spiralę.
Lyg vieno,
Aukštai šelmeny
Sparnų mūsų
Plunksniniai debesys.
Geras kūrinėlis, čia tikra
yra jausmas, mintis, emocija.