Kasdieninė nata

Tarp mūrinių inkilų
Mano trumpos kojos kylojas.
Trajektorija aiški – tenais kur raudoni stalai…
Ir tik vienas ten žalias.

Žalias vyno butelis sklidins
Man seka istoriją,
Apie sesę Degtinę,
Kuri pasiklydusius dar labiau paklaidina…

Žemos lubos
Liustra auksinė siūbuoja.
Palinkęs barmenas, it beržas,
Vėlyvą rudenį į pelkę įsmigęs.
Jėzus girtas palei kojas ropoja…
Lyg ko tais ieškodams,
Tik kad pamest ko neturėjo.

O už lango traukinys rieda į Vakarus,
Pasus iš Rytų susirinkęs.
Girdžiu tik tylų mamyčių inkštimą
Ir duslų kirvio smigimą į kepenis.