šis kūrinys dalyvavo konkurse
Puikus rytas.
Kambaryje skamba,, Queen“ daina.
Kas gali būti geriau?
Kavos puodelis rankoje.
Verslas, meilė, laimė –
Vienoje vietoje.
Pažvelgiu pro langą -
Šviečianti saulė, žydras dangus,
Dulkės, plaukiančios ore,
Važiuojantys automobiliai,
Mokyklos stadionas,
Ramus Masčio ežeras,
Žaliuojantys medžiai
Ir blokiniai namai.
Taip, tai gimtinė mana,
Taip, tai mano Telšiai.
Iš kolonėlių sklindanti muzika
Ir šampanas ant stalo svečiams,
Susirinkusiems švęsti gyvenimo šventę.
Pasivažinėjimas mašina ir mylimosios bučinys -
Viskas, ko reikia iki visiškos laimės.
Nieko nauja.
Laimė - siekiamybė,
Kuri dažnai negali tapti realybe.
Todėl paprasti ir geri dalykai –
Dažnai tik iliuzija,
Kuri didesnė už patį gyvenimą.
2012-05-30 08:29
Standartinė laimė. Trūksta metaforų, vien proziškas kalbėjimas. Aišku parašomi eilėraščiai panašaus pobūdžio, bet šis tekstukas neturi cinkelio, kuris nustebintų ir pavergtų skaitytoją.
2012-05-20 09:20
o jėrguteliau, jūsų laimė tokia nuobodi, na, bet jei jums laimė o ne nuobodulys, tai ir viskas. (mano tik nuomonė.) Paprasti ir geri dalykai - metų laikai, argi ne. Kiekvienas toks skirtingas - ir tokie minkšti perėjimai, kad nepastebi kada tulpės nuvyto - pražydo jazminai, o miške pakalnutės širdyja (ką veikia) orą. (jei taip vieną dieną, tau duoda pusė minutės kvėpuot, ir 15 sekundžių nekvėpuot - visą dieną tokie intervalai, ir naktį - tu pasakysi "visi tokie laimingi - kol orą nužydi, tik nežino...)
Negerai prozą eilėraščiu vadinti, na bet juk ir ne tragedija, ar katastrofa. Toks pastebėjimas.
Čia, yra užtaisas eilėraščiui, poezijai, gal ir įdomiai, (gal ironiškai - yra kažkas tose trijuose eilutėse eilėraščiui)citata:
"Iš kolonėlių sklindanti muzika
Ir šampanas ant stalo svečiams,
Susirinkusiems švęsti gyvenimo šventę.", – tik pirmą eilutę rašyčiau: "Kolonėlės transliuoja "vėl gegužio žiedai", ir šampanas ant stalo, svečiams, jie jau renkasi Švęsti gyvenimo šventės."