šis kūrinys dalyvavo konkurse
.
Už Parnidžio tu vienas ant dangaus.
Kaip viržiai palvė milžinui po kojų.
Lyg plienas vándens blyksi, ir putoja
Prieš kopą vėjais, kol smiltis pagaus.
Ringuoja gõsliai keterą pusnis.
Aštrius karčius nekañtriai taršo vėjas
Aštria ranka. Bangų viršūnėm skriejus,
Šoks er̃žilu pūga ir negyvai užsnigs.
Vaitoja kopos bruožiamos. Brūkšnys
Akiraty giedrėja, sužydruoja.
Brūkšnelis mariose... Ak, valtį ten siūruoja,
Dangus nušvis, pakol namo parklys.
Šešėlis pėdsaką žymės per žingsnį tik.
Čia amžiai išneria, po smėliais jų vardai
Stuobry neišraižyti, neradai
Aidėjusių, vien rievės švies tyloj. Palik...
2012-05-29 16:08
Savitas rašymo stilius, kiek sunkus, į akis aštriai smiltį sužeriantis. Kaip kūrinys vientisas ir išbaigtas. Ir ištartas žodis - nugludintas, padėtas į jam skirtą vietelę.
2012-05-24 23:01
Sita praleidus buvau, labai geras
2012-05-24 20:21
Klasika. Klasiškai ;)
2012-05-22 16:50
Kūrinėlis nugludintas iki krištolinio, labai jautriai pamatyta gamta,taiklus kūrinio pavadinimas , man patinkantis rimavimo būdas.Nerandu ką galėčiau pakritikuoti. Prisilietimas bent akies krašteliu prie gamtos yra visada malonus širdžiai.Puikiai.
2012-05-20 19:36
Vaizdingai čia...man gražu.
2012-05-18 22:32
NR_OS.
Parnidžio kopa – kur saulės laikrodis. Už jos negyvos kopos. Tarp aukštųjų ir pajūrio kopų – palvė, ten įvairi augalija, iš aukštai lyg viržiai, juoba „milžinui“. Daugiau lyg nėra retesnių žodžių.
2012-05-18 20:44
Dar grįšiu paskaityti,
Bet kaip skaitytojui man būtų malonu, jei būtų tam tikrų žodžių paaiškinimai.