Tai tik baltos alyvos

Tai ne aš – tai tik baltos alyvos
Žiedų kekėse pilnatį skleidžia,
O pavasaris jaunas – toks gyvas –
Ligi sielos gelmių nusileidžia.

Vyšnios, obelys  kvepia namais,
Net už keleto tūkstančių mylių.
Išlauktais, išjaustais, mylimais –
Tais kur žemę vaikystė pamilo.

Glosto saulė gležnuosius lapus
Tavo, mano pavasaris klęsti.
Koks pasaulis beribis, platus,
Kiek jo daug mums dar lemta atrasti.

Tai ne aš – tai tik baltos alyvos –
Tokios tobulos, tokios nuolankios...
Skleidžia gyvastį, tekančią syvais
Glosto žiedlapio siekiančią ranką