Ir naktį budžiu

Išdalinti mėnulio vaikai,
naktis paslėpė uodegą upės vagoj,
vadinki ją nuskendusia tamsa.
Monotoniška mintis tiktai
tylutėliai bilda, verčiama grumstais artojo,
minkštu rietimu po tavo kojom šią naktį krisiu,
be žvaigždžių ir be dangaus,
tik žilagalvės pienės supsis, gal atrasi
kuri galvą kelia tau languos,
praviroj sapnų klėty.