PP

paskutinis pavasaris

Kai visata prasiplečia per sprindį:
Kiaurymėj įsčių matos veidas baltas
Vinių galvutės tarsi žvaigždės spindi
Dangus kaip dangtis aklinai užkaltas

Tik pirštai gimstančio lietaus barbena
Tą pačią Morzės ABC – į kitą lentą
Ant jos poetai sunkiai gimdo meną
Ir jau vis tiek sapnuota ar gyventa

Ir jau vis tiek, kad pranašauja lietų
Ateinančią savaitę – viskas baigias
Tik vienas blyksnis ir neliks poetų
Juos apibers lyg duobkasys apsvaigęs

Pavasaris. Žiedais plaučius jau semia
Ir toks lengvumas, kad sunku panešti
Tik į tą pačią prarastąją žemę
Susminga žvilgsnio žvilganti geležtė

Žaibuoja žodis lydantis metalą
Mėnulio veidą žnyplėmis suėmęs

Ir tik širdies pneumatinis plaktukas kala
Vinis į lentą. Baigtos visos temos.