Langas su vaizdu į jūrą

 šis kūrinys dalyvavo konkurse 

Šį vakarą abu pasidalinom pasaulį:
aš ir tarp dviejų lango stiklų mieganti musė.

Jai priklauso viskas kitapus lango: gyvoji gamta,
lietus, medžiai, troleibusai, gėlės ir moterys...

Moterys –
ji gali išsirinkti bet kurią iš jų, nepastebimai nutūpti,
kada tik panorėjusi, ir vaikščioti jų kūnais
kaip tobuliausias jaunikis ar slaptas meilužis.

Musei priklauso ir viskas šiapus lango:
negyvoji gamta, stalas, vaza su dirbtinėmis
pakalnutėmis, knygų lentynos, šlepetės.

Su muse pasidalinom pasaulį ir man atiteko
siauras tarpelis tarp dviejų langų –

taip stoviu tenai rankas išskėtęs,
baltai dažytuose lango rėmuose,
ir pamažu darausi permatomas –
prieš aušrą jau visai nuskaidrėju.

Žiūrėk, aš jau stiklakūnis su keliomis
dėmelėmis nuo tavo pirštų,
nelyg ankstyvas ruduo, pro kurį
dar prasišviečia vasara.

Mano veidas dabar – visa tai,
ką matai pro mane: žalias lietus,
krentančio lašo forma, artėjančio
ryto skaidrumas, vėjas, praeivio veidas.

Tai aš esu veidmainis mėnuo –
jaunėju ir senstu, liūdėdamas šypsaus.

Virpu nuo varpo gaudimo, nuo
pravažiuojančių mašinų riaumojimo –
esu lyg plonytė ausies būgnelio oda,
virpu nuo sprogstančių medžių,
nuo Viešpaties balso.

Tik virpu ir tyliai maldauju:
jei girdi mane, padaryk, kad aš būčiau
dar truputėlį skaidresnis,
visada atviras

langas į tekančią saulę,
į nurimusią jūrą,
į debesy vėjo iškirstą angą įdėtas,
priimtas Tavo namuos