*

Štai teka rudenio naktis vėsi,
Naktis yra iš sapno atspindėta
Stiklinė šukė, katedra, mesi-
Jau sprogsta pumpuras nakties žvaigždėtas,

Pažyra demonai, stikliukai, angelai,
Balčiausios katedros, mėnuliai, upės,
Pulkai poetų, mesijų pulkai,
Kometos, pelės, šviesios vaidilutės,

Pažyru aš, kuris rašau, ir tu,
Kuris skaitai, iš sapno prisikėlęs,
Ir tas, kur konstatuos, kad visa tai

Tėra vidurudenio kvailos pasakėlės,
Nuo tilto jovaro papasakotos tų
Mažų, juodų... Ak taip, tiesa, pelių.