šis kūrinys dalyvavo konkurse
Tau šypsos langai, vėjų nušveistos gatvės,
atsėlinę lapai nušlavė miesto alėją;
nurengtos naktys gaudo šešėlius,
aistringai prietemų suolą mylėjo.
Kodėl, juk nulinkusios liepos
užstojo dešimtis kitų,
girdėjo jos žmonių mintis,
turbūt ne visas; tą naktį benamis gulėjo,
po kojom žvaigždes surinko
o rankoj paskutinės nuorūkos trupėjo,
tik paliktas pėdas
jam ar ilgai išėjus
surinko saulėtas šlavėjas.





Drakoniukė











