Puckis ir Kisma

Buvo šilta vasaros diena ir Puckis sau ramiai ilsėjosi prie akmens. Staiga atsidarė namo durys ir atėjęs šeimininkas tarė:
-Na, Pucki, aš važiuosiu į miestą, o tu saugok namus. -Grįždamas parvešiu tau draugų. Puckis tik uodegą pavizgino ir tiek. Šeimininkas paglostė šuneliui galvą ir įsėdęs į mašiną išvažiavo.

Puckis toliau tinginiavo, tačiau prisiminęs šeimininko prašymą saugoti namus jis tuojau šoko iš vietos ir ėmė apžiūrinėti tvartą ir kitas vietas: ar kur neįsisuko lapė ar viščiukų nenunešė vanagas.

Po valandžiukės Puckis kažkur toli toli išgirdo burzgimą ir suprato, jog šeimininkas grįžta. Po kelių minučių į kiemą įvažiavo graži raudona mašina, padabinta Hitlerio ženklu, o kodėl-niekas nežinojo...

Šeimininkas išlipo, pasveikino Puckį ir iškėlė metalinį narva su kažkokiu pūkuotu padaru.. Puckis nieko nesuprato, tad priėjo arčiau ir dėžę apuostė. Tas padaras sucypė ir šunelis atšoko. Staiga padaras prabilo:
-Ei, ei, žiurėk ka darai! -Mano kailiukas labai švarus. Puckis pasipurtė ir išplėtė akis. Padaras vėl prabilo:
-Manau tu iš PURTAUTŲ giminės... Puckis dar labiau išplėtė akis.
-Pur... KAS???
-PURTAUTŲ-jie purtosi, nes turi blusų, erkių ir dar visokių vabalų...
Dabar jau Puckis tikrai pasiuto.
-Aš nesu PURTAUTAS ir neturiu blusų! Pyko jis.
-Na, su tavim neįmanoma susikalbėti, tad jei manęs prireiks-aš Kisma-Jūrų kiaulytė. Bet jie daugiau nesikalbėjo, nes Kismos atėjo psiimti šeimininkas.