Nutikimas

Einu šįryt takeliu,
Patikėti negaliu:
Kiškiai piškiai keturi
Kuria laužą pagiry.

Vienas neša samanų,
Kitas – ąžuolo žievių,
Trečias – vaško kibirėlį
Ir kiaušinių pintinėlę.

Ketvirtasis  kaičia puodą,
Visą suodiną, net juodą,
O paskui visi kartu
Imasi senų menų.

Rugio šiaudo plunksnele
Ir pušies adatėle
Piešia saules ir gėles –
Ryt šventas  Velykas švęs.

Klega puodas ant ugnies.
Margučius į jį tuoj dės.
Bet už kelmo užkliuvau
Ir netyčia nugriuvau.

Sutraškėjo žagarai.
Kiškiai piškiai kaip matai,
Nuliuoksėjo per laukus.
Kam gi velykaičiai klius?