Palauksiu, kol įpras

Išbarstysiu mintis įvairovėj,
Bet vis tiek liksiu ten, kur esu:
Begalinėje savo tvirtovėj,
Ant vaizduote pasėtų stabų.
Kai suradęs tuštybėj paguodą,
Pagailėdavau žingsių pirmyn,
Nesuprasdavau niekad, kad duota
Tik trumpam apie tai prisimint.
O dabar suprantu, kad atplėšęs
Viltimi nuo bedugnės drumzles,
Įvairovėj likimą nupiešiu,
Ir truputį palauksiu kol kas...