Tuš(tu)ma(n)

sustingusių vyzdžių katarsis

priešmirtinės euforijos gniaužtai

šypsantys kaip tada

kai laikas nebuvo užmušamas

                                      — akmenimis

kai visa, ko laukta, sutilpo

į vieną delno liniją

kuri vadinosi

                                      — (ne) gyvenimo

o dabar laukiama taip abejingai

stoviniuojant ir desperatiškai

visai kaip ir vakar

                                      —- rūkant

visai kaip šiandien rankos

pirštai beveik užvakarykščiai

akys - praeitų metų

o gniaužtai - mirties

šiandien atėjusios visai

                                        —- tuščiomis.