Vaikas angelo akimis
pilname rankų kojų kvėpavimo
trūlike
trys žingsniai į priekį, du —
atgal
vienas žvilgsnis pro apdulkėjusį pavargusį
langą
o ten tik rankos rankos rankos
daugybė pirštų
trafaretiniais nagų pusmėnuliais
vedžiojančių nesuprantamus ženklus
kurių negalima įkvėpti iškvėpti
apsakyti
vaikas vandenyno spalvos akimis
žengia atatupstas
įtraukia pečius
pasitaiso kairiąją kuprinės
petnešą
baimingai apžvelgia
visus (ne) sančiuosius
ir lėtai išlipa (…)
——————————————————–
Jam pasaulis dar neišmoko
— skaudėti.





Burtininkė







