Žodžių lizdai

Imi rašiklį ir bandai dėliot žodžius,
Lipdyti juos it kregždė viens prie kito.
Dažnai jie tau nelimpa
Ir viskas ima byrėti,
Kristi ant žemės lyg rudenio lapai.
Tada Tau pakerta sparnus,
Nulinksta snapas,
Tu įklimpsti į liūną nesėkmių.
Nepasiduoti-
Toliau renki, neši, lipdai
Su viltimi, jog kada nors sukursi lizdą.
Lizdą, kuris apsaugotų nuo ašarų liūčių,
Kuris paslėptų nuo vėjų neramių.
Lizdą, kuris sušildytų tavas kančias,
Apgobtų nevilties pilnas dienas.
Suradęs paskutinį šapą, tu netenki jėgų
Ir lyg pašautas paukštis krenti lėtai  žemyn
Iš savo žodžių sukurtų lizdų...