Žmogus, kuris žino ko nori

Žmogus, kuris žino ko nori nesvarsto, o daro. O jei svartso, tai svarso ne ką daryti, o kaip daryti. Jis eina, jo draugai tai tie, kurie irgi eina. Mąstau aš taip. Viskas sistematizuota, jokio spontaniško laiko, o spontaniškas laivalaikis turi savo valandas. Gyvenimas pagal dienotvarkę. Gražu.

Grazu kaip ir dievas, kuris nežino, kad yra dievas. Klausiu savęs \'kodėl teisini kas nepateisinama? \'. Apsimetinėjimas, kad nežinai - baisiau už patį nežinojimą.

Nusirenk ir pažiūrėk į nuogo kūno nuogą širdį. Širdis visada nuoga. Ji neturi kaukių. Keli klausimus tam, kad pabėgtum nuo atsakymų.

Kam? Pžvelk į gilumą ir atsakyk. Tu netgi nori daryti tai ką reikia. O gal labiau \'nori norėti\'?

Juk norėdamas norėti save apgauni teisingumu. Jeigu nori teisingų dalykų save apgauni, kad esi geras. O jei jau savo akyse esi geras, kam kažką keisti? O jei ir kitų akyse esi geras? Tai net ne keisti, o stengtis išlaikyti! Baisus stabdis - tas gėris. Baisus. Bet nepavojingas tam, kuris žino ko nori.