Tenai

bijau išeiti ten kur nesigirdi žingsnių
neošia pieva šnekanti giliau už upę
kur laikas teka lyg sulėtintame filme
ir paaugliai mylėti neskuba pritūpę
ant atbrailos šaligatvio romiai palydi
linguojančius sijonus kylantį skeltuką
susitelkia į tingulį jo tikslų dydį
nurimusioje gatvėje tarsi pro rūką
klejoja nepažįstamų veidų šešėliai
laimingi tik nepamenantys savo kvapo
bijau išeiti ten kur širdys užsivėrė
rodos akimirkai kuri žvaigždynais tapo