Po rudens operacijų

metų sankaupom praturtėju
tik sergu
nepagydomai rudeniu
susirinkusi gelsvą čežėjimą
ant prigesusio laužo skrudinu
sausos šakos į sąnarį kraunasi
prakurai prieš visas šalčio baimes
dievas viską sukūrė
tik laimę liepė man
susikurti iš naujo
ir kuriu ir pučiu žvakei ugnį
kmynus sriubai barstau mintį vėjais
o prieš miegą į sapno puodelį
po šaukštelį mėnulio aliejaus
tuščia viskas
bala jų nematė
gal gi visad
  in vino veritas*
nenumyniau šiandien katei letenos
tik kažkas sielon skaudžiai mina
susitaikiau ginklus sudėjau
pažadėjau daugiau nemaištauti
tiktai prieš kad ruduo operuoja
man gyvenimo džiaugsmo auglį
prieš kad akį ne širdį 
pirm kutena vaizdo piršteliai
ir apgauna glėby nusinešdami
susiraišiojusiom metų virkštelėm
  ipsa senectus morbus*
                            ne diagnozė
gydo visos praleistos progos
tik sergu vis nors
geriausios prognozės ir vilties
gyvybingos uogos

                                           
                                              * - tiesa vyne
                                            ** - pati senatvė yra liga - /Terentius/ -