**

Sakykim, dar truputį liko laiko
Sakykim, pirmas sniegas neiškrito
Ir kad žodžius juodus į nebūtį išvaiko
Žirgais baltais, gal vienu pakinkytu

Kad čiulba dar pernakt ir lyg į rytą
Į tylą sidabrinę, kurią smaugiu
Ir į tave – taip slėptą, kad lankytą
Trapiais varvekliais, pasigedus draugių

Ir dar, sakykim, nežengei iš niekur,
Ir mūsų rudeniai tarytum susitiko
Dėl viso pikto – nebelaukiu nieko--
Tik žvilgsnių tau po kojomis prikrito