Kitas paukštis

Šitoj erdvėj - jau kitas paukštis
Nuo savo lizdo lig žvaigždės tylios,
Čia net laiku savęs nebematuoju –
Esu ir tiek-
Nereikia, kaip ir kiek buvau,
Kaip ir nereikia būti ateityj.

Svarbiausia būti, kuo dabar esu
Palesinant savim šią Esatį
Ir nesvarbu gražus ar negražus,
Svarbu – gyventi.
Kaip medžiui kad
Kaip akmeniui ar upei
Kaip kad akimirkai, į gintarą įspraustai -
Šioj Esatyj - nelyg inkliuzas
Visiems laikams vienodas buvimu.

O jeigu kam dar norisi papeikt ar girti,
Ar sužinoti - o kodėl aš toks?
Kai šitokia gausi Visatos įvairovė,
Kvailai paklaususiems neatsakau.