Be uždraudimo

kaskart vis naują realybę godžiai
prakanda Ievos smalsumas nesunokęs
atšipina dantis išradingi valgytojai
skuba
nuimti derlius Dionizo stalui
bakchančių pilvo šokiams
išsivaikšto maldautojos nepasotintos
lyg gebenės apraizgiusios kojas pamišėlės
geišos palydovės apsimetėlės laurų vainikais
išdidžiai nešinos indais su sepijom
arkliai iš Tyro ir Sidono vynas upėmis
drėkino terasas tvankius guolius
apsnūdusiems nuo glamonių apetitai vis kilo
kol buvo nugalėti dievai perskelta obuolio širdimi
kol nesprogo
dabar iš tikro
valgysim šventąJį
kaskart vis naują realybę
prakandus
godžiai
.
.
.