Vėlykinė taurė

Iš erdvių paskleista
Tirpsta snaigė balta,
Virš velykinės Credo sumos.
Tų karštųjų maldų,
Žodžiai virto ledu,
Neįžiebę širdies šilumos.

Ir žodžius užmiršau,
Sugrąžint neprašau,
Tuos metus, kurie buvo klaida.
Tyliai kalba širdis,
Kad dar liko viltis, –
Ją atneš vėlei laiko banga.

Ar tai mano kaltė,
Kad Vėlykų ryte,
Jau kitokiu keliu nueinu?..
Už maldas tas kurčias
Ir būtovės kančias,
Tik vėlykinę taurę keliu...