rašyk.lt: Kūriniai / Toli už miesto / Meilės atgaivintas

Audrų daug iškentėjau,
Pasaulio nemačiau;
Likimo humoras tik liejos,
Beprasmės ėjo dienos...

Titanų žemės nugalėtas,
Dangaus buvau pasigailėtas:
Meilės angelas atskrido –
Šilumą širdis pažino!

Apgaubtas akių žydrų,
Nebejutau tamsių naktų.
Atgaivino lūpos saldžios –
Nebesvarbios žemės kančios.

Aidas praeities skausmų,
Dingo už aukštų kalnų.
Nebeseka šešėlis iš paskos,
Dėka tik meilės amžinos!

Blogas komentaras Rodyti?

2011-03-20 18:08

Akademix

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2011-03-20 13:10

potraukis

Taip aiškiai ir trumpai. :) Pirmosios eilutės įtraukė.
Rimas šiek tiek nuobodokas, tačiau jaunatviškas patosas atgaivina.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2011-03-20 10:06

Pranas

Galima visaip komentuoti, net ir taip - geras, blogas, šioks toks, ką neretai daro rašykų kritika. O aš štai matau laimingą jauną žmogų, kuris ir pats moka mylėti, ir džiaugdamasis priima kito meile. Tai puiku! O dar puikiau, kad toks žmogus nori ateiti į poeziją. Išties, poezija, mano suvokimu, prasmingiausiai reiškiasi per meilę.
Tokiam jausmui nepaslankus žmogus niekuomet nesuvoks, ką reiškia pirmosios dvi eilutės
Audrų daug iškentėjau,
Pasaulio nemačiau;
Tačiau jau pavadinimas parodo, kad tokios būsenos jį užgriuvo būtent siekiant tos meilės.
Ir man jau pakanka, ką galėčiau tokiam vyrui parašyti 5, ką ir padarysiu, tačiau tenka pripažinti, kad eilėraštis tokiai meilei neprilygsta. Jis kaip netikėlis, kaip nykštukas, kaip saldžiabalsis piemenėlis prieš ją. Ir tai net suprantama, kadangi apie didelius jausmus kalbėti poezijos kalba labai nepaprasta. Ir nemanau, kad to galima išmoti. Bet esu įsitikinęs, kad tokie jausmas patys nokina žmoguje tai, ką iš jo tegali paimti tik poezija.
Na, o dabar paimkime kad ir posmą:

Titanų žemės nugalėtas,
Dangaus buvau pasigailėtas:
Meilės angelas atskrido –
Šilumą širdis pažino!

Poezijos čia ir su žvakute sunku surasti. Ir parašytas, atrodo, paprasčiausiai dėl rimo. Na, gal tai dar galima pavadinti neartimomis prieigomis prie poezijos, bet tikiu, kad ateis ta diena, kai kuriant pasirodys ir ta žeme su jos titanais, ir kūrėjo vaizdas kančioje ir daug kas kita, be ko, sakiniai darosi tušti, neįtikinami, nereikalingi. Nebent tik sau paniūniuoti
Beje, rašydamas apie tave, rašau ir apie save...
Todėl sėkmės mums abiems linkiu...

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas